Rathcroghan: senovinė Airijos karališkoji vieta ir Helovino ola

Rathkroganas – viena seniausių ir didžiausių dar neatkastų karališkųjų vietovių visoje Europoje. Naujas pėsčiųjų takas lankytojams atveria prieigą prie senovinių paminklų, įskaitant ir Heloviną įkvėpusį urvą.

Ši vietovė, senovės Airijos Konachto provincijos sostinė, slepia gausybę archeologinių reliktų. Joje aptinkamos geležies amžiaus žiedinės tvirtovės, Oghamo akmenys bei šventieji šaltiniai.

Viena paslaptingiausių Rathkrogano ypatybių yra požeminis takas, vedantis į mitologinį keltų Anapilį. Būtent čia, manoma, gimė senovės tradicijos, kurios ilgainiui transformavosi į Heloviną.

Rathkroganas 5500 metų buvo svarbus ceremoninių susirinkimų, švenčių ir karališkųjų inauguracijų centras. Ši vieta įkvėpė daugybę Airijos folkloro kūrinių, įskaitant nacionalinį epą „Táin Bó Cúailnge“.

Netoliese esantis Oweynagat urvas siejamas su antgamtiška deive Morigana, Helovino atsiradimo simboliu. Deivė pasirodydavo Samhaino, žiemos pradžios šventės, metu, kai riba tarp pasaulių ploniausia.